(Pirmoji iš dviejų dalių)
Aš visada sakiau savo draugams vyrams: „[Jei] tu manimi tikrai rūpiesi, mieloji, tu suteiksi man teritoriją“, - svarstė dainininkė ir aktyvistė Eartha Kitt. Duok man žemės, duok man žemės.
Nors Valentino diena dažnai pritraukia balionų, konditerijos gaminių, gėlių, sveikinimo atvirukų, dainų ir įdarytų žaislų antplūdį, niekam nėra uždrausta tą dieną pasiimti užuominą iš Kitt ir padovanoti savo (ar jos) mylimajai titulą. Arba bet kurią kitą dieną.
Kad būtų galima teisingai dovanoti nekilnojamąjį turtą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tam tikras teisines sąvokas ir reikalavimus.Ayala Landas cemento pėdsaką klesti Quezon City Dobilo lapai: Manilos metro šiauriniai vartai Kodėl skiepijimo skaičiai verčia mane labiau vertinti akcijų rinką
Įstatymas donorystę apibrėžia kaip liberalumo veiksmą, kai asmuo, aukotojas, neatlygintinai, be kita ko, disponuoja turtu kito, dovanotojo, kuris jį priima, naudai.
Dovanojama net tada, kai aukotojas dovanoja turėtojui turtą dėl jo nuopelnų ar jo teikiamų paslaugų, jei tai nėra reikalaujama skola; arba dovana apdovanotajam uždeda naštą, mažesnę nei atiduoto turto vertė.
Aukos gali būti inter vivos, kurios įsigalioja donoro gyvavimo metu, arba mortis causa, kurios įsigalioja mirus donorui.
Nors donorystę inter vivos reglamentuoja atitinkamos civilinio kodekso nuostatos dėl donorystės, donorystėms mortis causa taikomos jo paveldėjimo nuostatos.
Dar tebėra donation inter vivos, kai turtas bus pristatytas iki donoro mirties. Tokiu atveju turto vaisiai nuo aukos priėmimo priklauso dovanotajam, nebent dovanotojas numatytų kitaip. Lygiai taip pat veiksmas išlieka donoryste inter vivos, net jei tam yra įvykis arba sustabdžiusi sąlyga, kuri gali įvykti ne tik natūraliai laukiant donoro gyvenimo, nebent atsirastų priešingas ketinimas.
Aukos tobulinamos nuo to momento, kai aukotojas žino apie dovanos gavėjo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, auka turi priimti auką asmeniškai arba per įgaliotą asmenį, turintį tam tikslui specialų įgaliojimą arba turintį bendrą ir pakankamą įgaliojimą. Kitu atveju auka negalioja.
Be to, norint, kad turto dovanojimas būtų pagrįstas, atitinkamas aktas turi būti patvirtintas notaro, jame nurodant paaukotą turtą ir mokesčių, kuriuos turi padengti apdovanotasis, vertę.
Tuo tarpu priėmimas gali būti atliekamas tame pačiame akte arba atskirame viešame dokumente, tačiau tai turi būti padaryta per donoro gyvenimą. Jei sutikimas priimamas atskiru dokumentu, donorui apie tai pranešama autentiška forma, ir šis žingsnis pažymimas abiejuose dokumentuose.
Šios aukos yra negaliojančios: a) globėjo ar patikėtinio aukos, susijusios su jiems patikėtomis nuosavybėmis; b) padarytos tarp asmenų, kurie aukojimo metu buvo kalti dėl svetimavimo ar sugulovystės; c) padarytos tarp asmenų, pripažintų kaltais dėl tos pačios nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į tai; d) tie, kurie skirti valstybės pareigūnui ar jo žmonai, palikuonims ir palikuonims dėl jo pareigų; ir e) padarytos nedarbingiems asmenims, nors ir imituojamos prisidengiant kita sutartimi arba per asmenį, kuriam yra įstota.
Aukotojas gali paaukoti visą savo turimą turtą ar jo dalį, jei jis visiškai nuosavybės teise ar uzufruktu pasilieka pakankamai lėšų savo ir visų artimųjų, kurie aukos priėmimo metu yra įstatymas, turintis teisę būti paremtam donoro. Be tokios išlygos auka sumažinama pateikus bet kurio nukentėjusio asmens prašymą. Aukos negali suvokti būsimo turto, kurio donoras tuo metu negali atsikratyti.
Tuo tarpu auka gali būti sumažinta už tai, kad ji yra neoficiali, tai yra, jei šalys davė ar gavo daugiau, nei jos gali duoti ar gauti pagal valią. Šiuo atžvilgiu Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad neoficialumas gali atsirasti tik mirus aukotojui, nes aukos vertė gali būti palyginta su jo turto grynąja verte.