BISHKEK – Kirgizijos aplinkosaugos aktyvistė rado būdą, kaip kovoti su nuodingais garais, uždusinančiais jos miestą, tiesiogine prasme šiukšles paversdama lobiu, siūdama drabužius iš atliekų, kurios kitu atveju būtų sudegintos sąvartyne ar kažkieno krosnyje.
Drabužiai yra pagrindinė pramonė Centrinėje Azijos šalyje, kurioje gyvena 7 milijonai žmonių, tačiau gamintojai dažnai išmeta medžiagų laužą į sąvartynus už sostinės Biškeko ribų, kad sudegintų arba išvalytų žmonių namams šildyti.
Dėl šių dūmų oras Biškeke, kuris jau dabar yra vienas labiausiai užterštų miestų, dėl plačiai naudojamų anglių, tampa dar toksiškesnis.
Tačiau menininkas Cholponas Alamanova sugalvojo sprendimą, kuris naudoja tradicinę kratinio siuvimo techniką, vadinamą kurak, kad tekstilės atliekas perdirbtų į spalvingas antklodes, drabužius ir aksesuarus.
Tai darydama, jos dirbtuvė tapo pasaulinės „trashion“ tendencijos dalimi, skatinančia naudoti perdirbtus, naudotus, išmestus ir pakartotinai panaudotus elementus kuriant drabužius, papuošalus ir meną.
Užduotis sukelia šildantį jausmą, kuris motyvuoja tai daryti ir toliau, sako Alamanova, padėdamas išlaikyti tradiciją.
„Kiekvienas dirbinys, kurį gaminame su mokiniais, suteikia labai malonų jausmą, kad bent šiek tiek padarėme Kirgiziją švaresnę ir padėjome išlaikyti jos oro, vandens ir žemės grynumą“, – pridūrė ji.
Jos komanda, kurią sudaro daugiau nei 80 moterų nuo 25 iki 79 metų amžiaus, per kelis mėnesius apdirbo 300 kg (661 svaro) audinio ir pelnė visuomenės pripažinimą už kovą su tarša ir populiarindama kurak.
Praėjusį mėnesį kaimyniniame Kazachstane vykusioje meno parodoje rodomi Alamanovos ir jos mokinių darbai įkvėpė kazachų moteris sekti jų pavyzdžiu, o viena jos studentė Kazachstane pažadėjo ten pradėti panašų projektą.