Šį sekmadienį, 2018 m. Rugsėjo 23 d., Billo Winney pateikta nuotrauka liepsnos artėja prie jo namų netoli Bonduranto, Vajominge. Winney, pamatęs, kaip siautėjo didžiulis laukinis gaisras, teigė, kad jis buvo pasirengęs blogiausiam ir gynė savo namus tik purkštuvu ir sodo žarna. AP
CHEYENNE, Vajomingas, Jungtinės Valstijos. Vyras, matęs, kaip siautėjo didžiulis laukinis gaisras, teigė esąs pasirengęs blogiausiam ir džiaugėsi, kad nepaisė evakuacijos nurodymų, kad galėtų apginti savo namus tik purkštuvu ir sodo žarna.
Billas Winney abejoja, ar jo rąstinis namas su metaliniu stogu būtų išlikęs, jei kelias dienas nebūtų agresyviai laistęs aplink jį esančio ploto ir tada atsistojęs, kai liepsnos perplėšė aplinkinį šalavijo sekmadienį.
Tai buvo gana bjauru, o tada, kai jis papūtė, buvo: „Gerai, eikime aplinkui ir įsitikinkime, kad viskas gerai“, - pirmadienį telefonu „The Associated Press“ pasakojo Winney.
Dauguma ugniagesių pasakytų, kad Winney sprendimas yra geras pavyzdys, ko nedaryti artėjant gaisrui. Geriau išeiti, o ne rizikuoti savo gyvybe bandant apsaugoti turtą, sakė priešgaisrinės apsaugos pareigūnė Susan Garner.
Mes tikimės, kad žmonės evakuos, kai jiems bus liepta tai padaryti tik dėl saugumo, sakė Garner.
Nuo pirmadienio Bonduranto rajone valdžia evakavo apie 300 namų. Mažiausiai trys namai ir galbūt dar keli buvo sudegę dar prieš vėjui sukėlus gaisrą pirmadienio popietę.
Ugniagesiai tikėjosi, kad ugnis vis didės po to, kai apytiksliai 75 kvadratinės mylios (194 kvadratiniai kilometrai) kalnuoto pušyno ir šalpusnių pievų.
Hobacko rančų gyventojai, Winney plačiai išdėstytų kalnų rekolekcijų padalinys, turėjo palikti rugsėjo 18 d. Išėjęs į pensiją branduolinių povandeninių laivų vadas Winney liko įsitikinęs, kad jis turi gerą šansą, nes jo namai nebuvo apsupti pušų, bet šalavijo ir medynų drebulės, kuri, jo nuomone, lengvai sudegs.
Prieš daugelį metų Winney sakė, kad jis išvalė arčiausiai savo namų esančius šalpusnius, kad sukurtų erdvę, kurią galėtų apginti nuo gaisro. Per kelias dienas gaisrui vis artėjant, jis naudojo purkštuvą, kad tą vietą laistytų be perstojo.
Kelis kartus išdžiovino savo šulinį, tačiau žinojo, kad šulinys pasikraus per valandą ar dvi. Jis laikė savo „GMC Suburban“ visureigį prikrautas daiktų, jei jam tektų bėgti.
Winney niekada to nepadarė, nors iki sekmadienio jis žinojo, kad laukia ugninga akistata. Žiūrėjau į prognozuojamus vėjus ir sakiau: „Žinai, šis vaikinas ateina mano keliu“, - sakė jis.
Liepsnai liepsnojant sekmadienio popietei, Winney sakė, kad jis stovėjo lauke su savo sodo žarna, kad užgesintų ant jo iškritusias žarijas. Niekas nepadarė, sakė jis.
Tai praėjo maždaug per 10 minučių. Tai buvo gana intensyvu, sakė Winney. Bet kita jo pusė - aš turėjau visą tą medžiagą šlapią ir aiškią.
Pasak jo, dūmai privertė jį kosėti, o jo namai kvepėjo dūmais, tačiau tai buvo blogiausia problema, kurią jis turėjo. Jis pasakė, kad jis neturėjo elektros, bet generatoriui degalų už keletą dienų kainavo daugiau nei pakankamai maisto.
Winney planavo likti namuose, manydamas, kad jam nebus leista grįžti, jei jis išvyks. Pasak jo, kai kurie kiti namai, matomi jo ploto plote, sudegė.
Winney žmona Louise nebuvo šalia, bet dirbo ne visą darbo laiką „Old Faithful“, Jeloustouno nacionaliniame parke.
Nors jų namas nedegė, ji tam nepritarė.
Ji tikrai nesužavėjo. Bet ji žino. Ji žino, koks aš esu žmogus, sakė Winney. / cbb